nupaistėti — žr. 1 nupaistyti 1: Tu kartais niekus nupaisti Vr. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language
papaistėti — žr. 1 papaistyti: Ir papaista, būdavo, niekus, ale nesijuokdavo iš jos Kp. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pripaistėti — žr. 1 pripaistyti: Kas bus – pasakysi, o ko nėra – pripaistėsi J.Balt. Boba pripaistės ko, tai šaukia marčią, klausinėja Slm. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language
supaistėti — tr. susapalioti: Tu per miegus kažin ką supaistėjai (neaiškiai sukalbėjai) Slm. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language